Prisiminkime pirmąjį Utenos "Juventus" šokėjų blog'ą! ;)

Visai netikėtai vartydama kompiuterio katalogus radau pirmąjį blog'ą (tai buvo jau gana senai), kurį rašėme su draugėmis, kai dar šokome Utenos "Juventus" palaikymo komandoje. Tikrai malonu paskaityti ir prisiminti visokius kuriozus, kokių teko patirti. Dalinuosi juo su jumis. Kas neskaitėte - paskaitykite, o kas jau buvote susidūrę - dar kartą prisiminkite ;) 

 

Pabaigoje rasite keletą foto iš mūsų, jau buvusių šokėjų, užfiksuotų akimirkų ir be abejo dabartinių šauniųjų šokėjėlių ;)

Sveiki, tai mūsų pirmasis blog'as. Jis nebus ilgas, juk tai tik pradžia. Šis blog'as apie "Juventus LKSK" komandos palaikymo grupės ARGO šokėjas. Norime pasidalinti  mintimis ne tik apie krepšinį.
Nerašysime ilgų litanijų apie ARGO grupės susikūrimo istoriją, nuobodžiai jums neteks skaityti kaip stengiamės repetuoti ir kiek tai užtrunka. Manome, kad daug įdomiau Jums bus išgirsti apie linksmus nutikimus, kurių apstu kiekvienose varžybose.;) Štai keletas tokių "gerulių".

                      Ar jums būna taip, kad pačiu netinkamiausiu metu ima ir nusmunka kelnės? Ne? O mums, žinokit, visko pasitaiko, ir ne tik su kelnėm! Taigi, labai seniai, per vienerias rungtynes, taip įnirtingai šokom, jog vienai merginai ėmė ir nukrito sijonas!.. Tai gerai, kad buvo su blauzdinėmis, o jeigu ne?.. Net pagalvoti baisu, ir taip jau kiek streso. Kita šokėja pasirodymo metu pati nusimovė kelnes! Netikite? Nepagalvokite nieko blogo, taip jau atsitiko, kad netikėtai atsisegusios sagos sutrukdė šokti... O ji (ačiū Dievui!) neliko vien su apatinėm kelnaitėm... vaikinų apmaudui :)p Šypsena veide viską atpirko, o sušoko gal net geriau, nei kad su kelnėm. ::)

        Beje, ne tik krepšininkai sugeba susitraumuoti per varžybas, pačios tuo savu kailiu įsitikinom: jau ne vienai šokėjėlei teko netaisyklingai į špagatą iščiuožti... Ir žiūrėk jau, po to kelias savaites mokykloj eismą stabdo, nes šlubčioti tenka. Na bet svarbiausia, kad ligoniukės greit pagyja ir vėl grįžta prie špagato tempimo pratimų.

                      O jei kas galvojate, kad mums labai pasisekė, jog iš taip arti galim stebėti gražuolius krepšininkus visą rungtynių laiką, tai iš dalies klystate, nes būna, kad kokie užsimiegoję (atsiprašom, gal greičiau įsiaudrinę) teisėjai arba ir patys gražuoliai krepšininkai tiesiog nežiūri, kur laksto (na suprantama, kodėl...), va tada tai kenčia mūsų kojytės!..  Patikėkit, kai koks nors dvimetrinis milžinas užlipa ant pėdos pirštų, tai tikrai jaučiasi, oi, kaip jaučiasi! :D Bet nieko čia nepadarysi. Kita vertus, visai jau malonu, kai patinkantis žaidėjas po skaudaus kojų traiškymo gražiai atsiprašo, akį pamerkia ar nusišypso. :) Ir nebepykstam tada, nors pirštai ima ir pamėlynuoja... (Juokaujam, žinoma) ;) Tad kaip matote, vieni prie kitų rikiuojasi ir pliusai, ir minusai.

                       Kartais mūsų klausia: “O tai kaip jūs žinot, kokį šokį toliau reikės šokti?” Taigi, atskleisime paslaptį: prieš kiekvienas rungtynes susidėliojame tvarkaraštį. Dviejuose lapeliuose visada surašome šokių eigą. Vienas iš jų – vadovės atmintinė, kad reikiamą "gabalą" įjungtų (bet palaukit! Būna ir taip, kad visai jokio "gabalo" neišgirstame ir tenka kiek gėdingai pasitraukti iš salės vidurio taip nieko ir nesušokus... Kartais varžybos būna tokios įtemptos, jog net ir aparatūra ima ir "užlūžta"... Bet esame dėkingos visiems sirgaliams, kurie negaili plojimų, net ir nieko neišvydę... J ), o antrąjį egzempliorių sau pasiliekame. Šitaip ir  susigaudom, ką per kokį kėlinį reikės šokti. Kartais, jei kuri nors mūsų visgi pamiršta eigą, tai kitos tuoj skuba priminti: “Dabar bus "pompa”, "mamka", "tympa", "ausys", "tušinis"..."  Taigi, turbūt jau supratote, jog mūsų šokiai pavadinti... na, gana įdomiai, švelniai tariant. :D Tai jau manot, kad paslapčių nebeliko?

                      Jei nukrypstant šiek tiek į šoną, tik visai neseniai ir pačios pastebėjome, jog mūsų kolektyve vyrauja dvejetų poros. Nenusigąskite, ne apie pažymius mes čia. Nors ir šokti patinka labiau, nei ruošti namų darbus, kontrolinius atsiskaitymus parašome laiku ir dvejetų negauname :)p Taigi, dvejybės slypi varduose: dvi Rūtos, kurių vieną šaukiame Rūtele, dvi Julijos (tik viena taip pakviesta, turbūt, nė pati neatsišauktų – dažniau ją vadiname Julyte), turime ir dvi Monikas. O vadovė vardo išvis neturi, ją tiesiog taip ir šaukiame – "vadove" :D Nors šokėjos įsitikinusios, kad ji visai nesupyktų, jei būtų šaukiama vardu. Jaunatviškoji vadovė Liuda šokėjoms atstoja ir seserį, ir mamą, ir gerą draugę... :) Tiesa, kolektyve kai kurioms vis dar kortas maišo dvynukės – tai dar vienas dvejetas. Dažnai tenka apsirikti, kuri gi yra kuri! :D

                      Tik neapsigaukite, kad be mokslų ir šokių daugiau nieko neveikiame. Viena mūsų, kuriai neužtenka ilgos ir varginančios repeticijos, dar lekia užsiiminėti karatė, kita dar  ir pamušti būgnus suspėja, trečia skuba vesti radijo laidos, ketvirta ruošiasi egzaminams ir tuo pačiu laiko vairavimo testą, penkta, šešta... Visos kuo nors vis užsiima: groja gitara, kepa pyragus, plepa, pliurpia, veikia „šį bei tą“ ir niekaip nesustoja. ;) Žodžiu, "Juventus LKSK" šokėjų grupė nepasižymi ramia būsena. :)p

                      Na ką gi, iš pradžių minėjome, kad blog'as nebus ilgas, bet dar ir dabar ne viską spėjome papasakoti, o jau kiek prirašėme. O gal taip ir geriau, paliksime intrigą kitam kartui. Laukite tęsinio... J       

„Juventus LKSK“ krepšinio komandos palaikymo grupės ARGO šokėjos